Rest. Užsimiršęs pasaulis.

Dabar, tik ką, iš niekur nieko, visai netyčia, ne į temą, apėmė gera nuotaika. Iš karto reikia tuo pasinaudoti ;D

Tai va, ir kaip gi galima pamatyti, jog žmogui smagu? Tarkim- man. Apie ką kita galiu kalbėti?

• Pradedu girti, nors kažkiek man patikusius žmonių rūbus, savybes, batus, auskarus ir t.t.
• Užsinoriu olaus
• Iš niekur nieko tam tikrais laiko tarpais nusikikenu
• Užsinoriu kuo daugiau darbų padaryti, nes tuo momentu energija varva pro kraštus
• Pradedu anekdotus kurti
• Nenustygstu vietoje
• Vaipausi prieš veidrodį (įsivaizduoju, jog pagražėjau)
• Pasidažau lūpas savo brangiuoju, šlykščiu, raudonai vyšniavai neryškiu lūpų blizgesiu, ir toliau žiūriu į veidrodį
• Siūlausi kuom nors padėti
• Kartais užeina laimės traukuliai
• Užlieja karvės dydžio aistra
• Šypsausi elgetoms, atiduodu paskutiniuosius kelis litus iš kišenės (šiaip, gėdingai vengiu jų žvilgsnių)
• Dar, dažnokai nesusivaldau, mestelti kandžią frazę nemėgstamoms personoms;D
• Užsinoriu šokolado, atitinkamoms persononoms tenka jo parūpinti, arba eiti kartu jo pirkti
• Būna parodau aplinkiniams, jog turiu gumos, ir leidžiu jiems tradiciškai ją išsidalinti (tam ją ir perku)
• Atiduodu kam nors savo tušinuką, kuris būna toks patogus

Žodžiu smaginuosi kaip tik galima. Heh, kad visad taip pavyktų :)

Jei kas netyčia perskaitysit, tai gal pasidalinsit savo džiaugsmo protrūkiais? (‘patvarkau savo bobą’- negalioja )

Pagalvoju vis apie tą reikšmę. Pagrinde dominuoja pora variantų:

• Man būtina turėti draugų/ meilių ir t.t..
• Man žmonės nereikalingi, gyvenu sau. Kekšė tam kartui, ir viskai bėga toliau. Man tik kartais prireikia kito kūno.

Tikrai ne vieną žmogų žinau, kurie sakosi, jog kažko artimo jiems nereikia. Užtenka forumų, paskaityti, ar pažiūrėti filmą, papiešti. Pažystu merginą, kuriai yra 20+ metų, protinga ji, žavinga, išvaizdi, sumani, išmintinga ne pagal metus. Liūtas jos zodiako ženklas. Niekada nepasidavė kažkokiai kito žmogaus įtakai (na kai jau išvystė asmenybę), iki šiol be poros, užsiiminėja įdomia veikla… Kartais paklausiu, ar jai nieko netrūksta. Sakosi kol kas gerai.

O tai ko tada, kad ir pačiam artimiausiam pavyzdžiui- man taip nepavyksta? O gal ir jai tai nėra malonu, ji tiesiog idealiai sugeba vadovautis protu, jausmus atiduoda muzikai, piešimui, kinai bei literatūrai. Visada užsidega apie tai kalbėdama, o kai mesteli ‘vaje, koks gražus eina’ sakosi ‘man nei šilta, nei šalta, neįdomu’ arba apskritai nesako nieko. Pasijauti kažkoks silpnesnis, nuo kažko priklausomas.

Kartais tiesiog šlykštu matyti savo priklausomybę nuo kitų, bet kuriame žingsnyje. Kiek bendravime, tiek kažkokiame tinklaraštyje, forume, tame pačiame ‘skype’. Ar kas atkreips dėmesį, ar kažkam parūps, ar ir vėl tik pats sau liksi.

Dar tas posakis ‘Yra žmonės, žmogaus nėra’. Įdomu, kaip kas jį supranta.

Galvoju, kad žmogus žmogui, turėtų būti, o ne žmogus naikinti kitiems ar žmogus sau. Mes ne šiaip sau sukurti skirtingi. Ir žmogus žmogų turi palaikyti.

Čia rašė išgėrusi Rest, liūdi, kad neparašo toks.

Įrašiukas šiaip, visiškai šiaip, nes noriu.

Senos dainos, senoviška apranga, seni peiliai, lovos, laikrodžiai, rėmeliai, seni papuošalai, seni batai, senos nuotraukos, senas menas ir t.t..

Ištikrųjų, pas mane net kompiuteris senas, o ką veikia dar.

Faktas, kad nereikia gyventi neprogresuojant, ir džiaugtis tuo ką turim. Apskritai absurdiškesnio posakio dar neišgirdau, už ‘džiaukis, kad iš viso kažką turi, kiti ir to neturi’. Nesamonė, niekada aš nesidžiaugsiu, kiek tik galėsiu išpešt, tiek iš pešiu iš aplinkos. Jei vadovautumėmės tuo posakiu, iki šiol džiaugtumėmės, kaip puiku mums urve šakneles graužti.

Apie senąsias vertybes, klausimas kažkiek tai skiriasi.

Tarkim kažkada čia buvau (senokai) tame dalyke ‘ŠMC’ na tipo šiuolaikinio meno centras. Ką aš ten pamačiau? Už save didesnį penį (nu pagalvojus, gal ir nieko). Menu mat jie tai vadina. Arba priteplioja visiškai beprasmį kelių spalvų darbą, ir sako tu tūpas žmogus, ne menininkas, nesupranti nieko. Ko aš nesuprantu? Man tai prilygsta meno ieškojimui mano pilkame megstinuke. Prasmę reikia sukurti, o ne bandyti ją išradinėti tuščioje vietoje. Vat todėl man ir patinka senesni dailininkai, tarkim kad ir romantizmo. Kažkodėl tada atrodo visi suprato, jog reikia ištikrųjų sukurti, o dabar labai sunku surasti kažką, nes mat ‘priimtina viskas’, galiu nors ir savo subinės atspaudą pardavinėti, šikimo menu vadinti.

Seni papuošalai man patinka dėl mano skonio, varis, lazuritas- labai gražu. Tie svarovskiai balažin ar gražūs.

Kas dėl dainų, muzikos.. Yra krūvos naujienų puslapių, o man taip gaila, kad visi pamiršta senas dainas, kiek jų nuostabių yra. Nežinau kodėl, bet didesnę simpatiją pajaučiu labai retam naujam kūriniui. Man atrodo reikia žiūrėji ir į naujoves, bet nepamiršti ir nuostabių senovių.

Kartais atrodo, kad šitas mūsų modernizmo amžius tiek primodernėjęs, kad gunasi valgai arbūzą, įdarytą obuoliais su druska ir aplietą šokoladu. Aplinkui pasibarsto kokoso drožlių, džiūvesėlių bei varlių kojelių. Kur dingo arbūzas? Su sėklom jis, neprinokęs, bet taip norėčiau.

Vat yra dainų, kūrinių pagalvojau, kur nepataiko kaikada netgi į toną, kur balsas patrūkinėja ar kažkas panašaus, nu žodžiu parodysiu geriau:

Nu ji su tuo savo fainu perkėlinėjimu balso dideliais atstumais, kai kada nepataiko. Bet kompozicija labai svajinga ir miela, prie nesklandumų pripratau, kartais netgi norisi, kad būtų kažkokių nesklandumų, kuriuos gali įsiminti:)

Štai dar panašių veikėjų:

• Dire Straits- Sultans Of Swing

Ta prasme vokalistas kai kada netgi kalba, ir iš dermės truputį išeina, bet klausosi neblogai :)

Taip taip, žinom visi. Čia iš tos serijos, kur apskritai skonio reikalas, ir visgi tradiciniu dainavimu to nepavadinsi.

• Dar tarkim pvz. šitoks:

Nū tokie gražūs nesklandumai, kad sustingsti. Tik ji dar šypsotis galėtų. Visad apie šalis gražiai padaro.

Ir dar pabaigai lietuviško prisiminimo, tiesiog nukeliauji mintim daug metų atgal, ant šieno krūvos, kuris dvokdavo :]

Nežinau, tik šiaip mano pamąstmai.

Man labai gražu, kai seni žmonės tapo, arba mokosi groti, ar kažką kuria, ar dirba sode ( ir po to duoda salotų :) )

Va parėjau namo šiandien, šiaip darbo diena buvo nelabai sėkminga, bet nudžiugino tai, kad ji baigėsi. Ėjau išsišiepusi, visiem kaip visada keista matyti linksmą žmogų, žiūrėju kaip į pamišėlę truputį. Ne esmė. Belipant į 3- čiąjį savo namo aukštą, pasigirdo senyvas ir turbūt ligotas, sunkiai sklindantis senelės balsas. Paprašė atrakinti jos namų duris :(

Kodėl aš galvoju, kad įteisinti eutanaziją Lietuvoje, būtų teisinga? O todėl, kad aš tikrai nenorėsiu, kad mane apsišikusią praustų mano vaikai ar kažkas kitas. Aš nenorėsiu suparalyžuota kažko prirakinti kartu. Ėjau šiandien patenkinta, ir pagalvojau, kad žmogus turi teisę palikti gyvųjų pasaulį, jis niekada neprivalo, bet gali. Nu gerai, pažiūrėkim iš kitos pusės. Žmogus gali būti depresijoj, neblaivaus proto, neatsakingai atimti sau gyvybę, arba kaip daug kas sako ‘ne pats sukūrė gyvybę, tai neturi teisės ją ir atimti’. Čia vėl gi, kiekvienas gali pasitarti su šeima ar artimaisiais, bet uždrausti, ir liepti gyventi.. Arba labai dažnas atvejis, kai daktarai mato jog žmogui labai mažai liko,  vistiek likus keliom savaitėm iki paskutiniosios, daro brangią, beprasmišką operaciją.

Ir apskritai, jei aš nieko artimo neturiu, jei neturiu jokių neįgyvendintų darbų, jei esu neįgalus dar kažkuo užsiimti, tai kodėl man negali leisti ramiai atsijungti nuo aparatų, kodėl daktaras negali man suleisti ‘mirties vaistukų’?

Faktas yra besimėgaujančių, jog jų pasirūpinimui skiriamas milžiniškas dėmesys, padejuoti gali.

Ir dar- artimieji. Iš karto žinau, kad jei mano tėvai ar mylimas žmogus atsigultų į ligos patalą, aš negyvenčiau, aš rūpinčiausi. O jei pati atsidurčiau, nenorėčiau leisti atimti kitiems gyvenimo. Gal ne tiek nesavanaudiškai, bet kiek nejautriai žiūriu į šitą reikalą.

Gyventi reikia arba įdomiai arba laimingai, reikia leisti atsisakyti (jei yra noras) skausmo.

Sakai nebenori gyvent..

O jau suspėjai paragauti visus pasaulio ledus?

O jau turi vaikų? Ar tavo vaikas jau pradėjo vaikščioti, kopijuoti tave, meiliai verkti ir glaustis šlapiu veiduku, ar jis jau sudalyvavo ‘tele-bim-bam’ ir sakė ‘mano mama/tėtis geriausias pasaulyje’? Ar tavo vaikas jau įstojo į universitetą ir ‘parnešė’ dešimtukų?

Ar jau atradai va šitą tą tokį šitokį anokį tajokį (?) ir dar daugybę kitų gerų minčių? Visus peržiūrėjai? Garantuotai kažkur yra tai, kas patiktų.

Ar jau peržiūrėjau visus filmus? Perskaitei visas knygas? Pamatei visus spektaklius, parodas?

Ar visas dainas perklausei? Ar bent įsivaizduoji kokių gerų galėjai praleisti?

Ar jau bandei iškepti patį skaniausią pasaulyje tortą? Ar daug žmonių ragavo tavo gamintą maistą? Ar matei kaip jiems skanu ir kokie jie patenkinti?

Ar išmokai labai gražiai rašyti?

Ar jau buvai Alpėse, Indijoje, Egipte? Ar matei mumiją, ar jau spėjai paragauti kitų šalių maisto? Ar matei jų kultūrą, arba kaip jie atsidavę tikėjimui? Arba koks skanus gali būti kitos šalies alus, jau paragavai?

Ar jau išspaudei 2 litrus apelsinų sulčių rankomis?

Ar jau supratai, kaip veikia internetas, telefonai? Ar išsiaiškinai kaip taip gali būtį?

Ar jau skaičiavai iki 5000?

Ar jau išmokai groti arfa (kaip angeliukas)?

Nu nežinau, jei nori žudytis, tai prašau, tiesiog būsi dar vienas skaičiukas, mirusiųjų 1000- tantuke šią dieną. (Ir dar tavo artimieji žliumbs).

Nežinau, tiesiog klaiki diena, nesisekė nė vienas veiksmas, kurį dariau. Prašom ir įrašą nevykusį, sako, kad išsakytos mintys nebeveikia, bandom..

• Ir kodėl gi tas, kuris neduoda sausainio, jau nebegeras?

Gal todėl, kad jam tas sausainis vienintelis keliem mėnesiam?

• Kodėl kai tėtis vaikystėje man liepė rašyti dailyraštį, maniau kad jis blogas tėtis, ir kodėl aš taip nebemanau?

• Kodėl tėvai paliekantys vaikus likimo valiai, nėra geri tėvai?

• Kodėl dėstytojas neužduodantis namų darbų yra geras?

Gal todėl, kad jis dar ir durnas?

• Kodėl ta, kuri miela, turi būti gera (ir atvirkščiai)?

• Kodėl tas kas duoda nusirašyti yra geras?

• Ar tas, kuris viską atiduoda kitiems yra geras?

• Kodėl tas, kuris nevagia, yra geresnis už tą, kuris vagia?

Todėl, kad jam labiau pasisekė, jau vien tas faktas, kad valią turi didesnę.

Pradžiai tai show’inu šitą užvežantį dalyką:

Visada sakiau ir sakysiu, kad muzika yra milžiniškas ‘dalykas’. Jazz’as taip pat milžiniška to milžiniškumo dalis ( ;D )

Aš negaliu rašyti profesionaliai, nė nebaigiau kažko susijusio su jazz’u, vien muzikinis raštas ir teorija nieko neduoda.

Skirstau į šiokias tokias grupes/ kategorijas. Visų pirma tai instrumentinis ir vokalinis, vokalas skirstosi į vyro ir moters, o jau toliau smulkintis galima amžinybę.

Pavadinimas ‘moteriškai’, reiškia, kad moters vokalas šiam kartui:

• Subtilus, elegantiškas, lengvas jazz’as

Eva Cassidy- Wade In The Water

Astrud Gilberto- Girl From Ipanema

Marcela Mangabeira- All I Want For Christmas Is You Muji

Gabrielle- Walk On By

• Palaidas ir pilnas visko, vokalas reikalaujantis išmanymo, praktikos ir sugebėjimų

Nina Simone- Feeling Good

Stars Fell On Alabama

• Whitney Houston’ iškas vokalas kodėl ji- visai atsitiktinai, ji žinomesnė. Manau suprantama kokį vokalą turiu omenyje- išdidus, su užvežančia, seksualia, energinga elegancija.

Tina Turner- Let\’s Stay Together

Charice Pempengco- I will always love you ji išviso Whitney Houston kopijuoja. Jei manęs kas klaustų, tai manau nelabai vykusiai, nes per daug iškelia gomurį, ir viskas gaunasi daug grubiau, nemaloniau.

Karima- You Make Me Feel Like A Natural Woman

Skaičiau, girdėjau, klausiau ne vieną, pirmą kartą pažiūrėjusį ir pasipiktinusį a la ‘vaje kokia prasta laida buvo ‘Humoro klubas“. Kadangi mano maniera ne dejuoti/ piktintis, o pasidžiaugti su visais, tai siūlau visiems tiems pažiūrėti šiek tiek prabangesnį, rimtesnį (na nežinau ar taip galima vadinti humorą) dalykėlį- spektaklį. ‘Amerika pirtyje’- lietuviška spektaklis, komedija. Štai radau šiek tiek informacijos:

Pirmą kartą Keturakio pjesė „Amerika pirtyje“ buvo pastatyta 1899 m. Palangoje ir tapo pirmuoju viešu spektakliu lietuviškos spaudos draudimo metais. Šiandieninis, jau profesionalus šios komedijos pastatymas, kad ir kaip keista, itin taikliai atspindi mūsų laiko aktualijas. Neseniai 30 metų jubiliejų atšventęs spektaklis, apvažiavęs visą Lietuvą, vis tebetrykšta pilnatve ir energija, nes juoktis žmonėms niekada nepabosta. Nesižavėti šio spektaklio personažų šventu naivumu ir šėtonišku gudrumu gali tik tas, kas visai neturi jumoro jausmo, o pasisemti žinių visiems, besiruošiantiems į šį užjūrio kraštą – ne tik pravartu, o tiesiog būtina. Kaip gi ten iš tikrųjų „Amerikoje gera, Amerikoj gražu…“, paporins visas žvaigždynas Kauno dramos artistų.

Siūlau ne šiaip sau, spektaklį š.m. sausio 17 dieną (šeštadienį) rodys LTV, 10.30 ryte, pažiūrėkite, pasijuokite.

Tik propelerio neturiu..

Pasijutau Karlsonu, nes viskas ką šiandien valgiau- sumuštiniai su uogiene. Ką aš žinau, daugiau nieko nebesinori po tokių paskanavimų.

Ne vienam žinomos, gal kažkiek per saldžios, bet man- Karlsonui šiandien kaip tik:

Scorpions- Send Me An Angel

Kiss- Beth

Olivia Ong- Fade Away vaizdo nėra, ir nereikia.