Archive forĮrašai ‘iki’

Pasaka.

Pasakos stebuklinės, arba gyvūlinės ar dar ten kokios… Žodžiu aš čia apie tas pasakas, kur prieš miegą pasakojamos. Beje, kam pasakojamos, o kam ne. Kadangi smarkiai skundžiuosi atmintimi, tai negarantuoju, bet man atrodo pasakų nesekė. Gal todėl, kad nuo atkstyvos vaikystės ėjau į savaitinį darželį. Matydavau tėvus tračiadieniais, vėlyvaisiais penktadieniais ir savaitgaliais. O šitai vyko todėl, kad reikėjo pinigėlius uždirbti.

O yra tokių tėvų, kurie pripratina prie pasakos kasdien. Man atrodo visai miela- pasaka skatina užaugti kūrybingesniam. Pasaka suartina vaikus ir tėvus, ir galbūt tai vienintelė valandėlė dienoje, kai vaikas gali gauti dėmesio iš tėvų, kai gali pasišnekučiuoti su mama, kurios visai nepažysta, kai gali klausytis tėvų balsų, galū gale, kai tėvai gali pasitelkti savo aktoriniu sugebėjimus, ir stengtis, vaiko labui, vaidelentis sekant pasaką. :)

Sidabrinis Mėnulis pakilo į dangų. Žemai žemai stovėjo mažas namelis. Sidabriniam Mėnuliui labai parūpo pažiūrėti, kas gi ten viduj yra? Nusileido Mėnulis prie pat langelio pažvelgė į vidų, ir pamatė mažą riestą nosytę, kuri niekaip nenorėjo miegoti.
—Miegok, maža nosyte, pasakė Sidabrinis Mėnulis ir pabučiavo nosytę. Toji tuoj pat užmigo.
Pažiūrėjo mėnulis dar kartą ir ką gi jis pamatė? Mažą burnytę, kuri šypsojosi ir niekaip nenorėjo užmigti.
— Miegok, maža burnyte, pasakė Sidabrinis Mėnulis ir pabučiavo burnytę, kuri tuoj pat užmigo.
Ir dar pažiūrėjo Mėnulis pro langelį, ką gi jis vėl pamatė? Dvi dideles akytes, kurios mirksėjo ir niekaip nenorėjo užmigti.
—Miegokit, mėlynos akytės, pasakė Mėnulis ir jas pabučiavo. Dvi akytės užsimerkė ir užmigo.
Pažiūrėjo Sidabrinis Mėnulis pro langą ir ką gi dar pamatė? Gražią, mažą Eliją, kuri skaniai miegojo savo lovytėje.

Dažniausiai logikos nebūna, ir nereikia. Niekada man vaikui nereikėdavo logikos, o ir tie ‘Tomo ir Džerio’ nuotykiai nekliuvo :) Pamenu tik kai paaugau, gal dvyliko (spėju ;D) pradėdavau komentuoti kokių skalbimo miltelių reklamas, kaip ten viskas nesamoninga, ir kaip ten tuos marškinėlius pakeičia. Prieš reikėjo tik sudominti.

Aš linkiu visiems tėveliams, seneliams, būsimiems tėveliams, didelėms sesėms ir broliams, pesseserėms ir pusbroliams, pamylėti savo pažystamus vaikus pasakomis, kad jie užaugę negalvotų kaip aš, kodėl jų negirdėjo, ir kad vaikai gautų visko ko čia prirašiau. Pasaka yra šaunus būdas išreikšti ‘utiutiu’, globą, paramą, palaikymą…

Comments (1 717)

Vyrai ir moterys.

Beklausant šitą dainą, kurią išsitraukiau iš belekiek seno disko

ir ‘besimėgaujant’ grynu vermutu, kurį ‘labai mėgstu’, pagalvojau, kad taip man ir reikia, gi nuo limonadų ir visų kitų šlamštų celiulitas puola, juk aš tikrai turiu tuo patikėti, šitaip sakė truputį isteriškai nusiteikusi draugė.

Taigi va taip gi, nusprendžiau bent kažkokią nuomonę išreikšti apie tai,  kodėl vyrai man patinka labiau nei moterys. Truputį sunkoka rašyti, kai trejų metų mergytė su pas mane užsilikusiu sovietiniu drambliuku, rodo ‘žiulek, pucia’, bet nieko, prieš parašant šitą žodį, numoviau pėdkelnes, ir paleidau į lovos platybes. Rūpinasi dabar, kad žaisliukam būtų patogu.

Dabar į temą. Visų pirma labiau mėgstu vyrus, nes aš ‘female’. Galėčiau sakyti, jog savaime suprantama, bet mūs dvidešimt pirmąjame amžiuje, šitaip sakyti nebedera. Dar pliusas vyrams nuo manęs, už pasyvesnį panikavimą. Nu jau taip kartais pabosta ‘tu žinok, Saulė jau nebe su Rimu, ar įsivaizduoji? ‘ , ‘tu žinok, kai susipešė šiandien tos dvi, o apskritai, matei kai ana plaukus nusidažė?’ ir t.t.. Neesmė, kad pačios jos šukuosena kaip mano Vemaliuko apkandžiota gėlė. Kiek su vyrais būk, tiek jiem yra nusišikt, kokius naujus džinsus nusipirko kitas. Dar tas dalykas, kai sakai jog gersi olaus, pasižiūri isterišku žvilgsniu, ir tada, virsti nebe ‘šaunia su šauniais bateliais’, o ‘kažkokia kaimietė gerianti alų’. Nu blem aš jum sakau (tai yra sau), tikras įvykis :D. Dar vienas dalykas, didesnioji dalis moterų, ištisai galvoja kaip atrodo, kokia poza geriau sėdėti, ar kelti ‘koją ant kojos’, ar ne ir t.t.. Ko pas vyrus (nu bent tuos, kurie dar nesidažo) nelabai yra, tada ir pati pamirštu tokias nesamones. Beje, su vyrais ir veikla man patinka labiau, o ne ‘naguokime lakus vakarėlis’ ar ‘nudažyk man antakius, plaukus, blakstienas…’ ar galū gale ‘einam į parduotuvę’. Ar dažnas vyras įsivaizduja, ką reiškia eiti su (kaip dažna) neapsisprendėle į parduotuvę? :D Tai yra nueiti į parduotuvę šokolado, dvi valandas vaikščioti kosmose, apsvaigus nuo prasto vėdinimo, ir išeiti nieko nenusipirkus, nes ‘ai reik dietos laikytis’ :D

Žodžiu, myliu vyrus, kurių trūkumai man truputėlį rūpi ir yra matomi tik tada, kai su kokiu vienu rimčiau susidedu. Su vyrais lengviau, vadinasi gyventi lengviau.

Comments (1 348)

Mintynėlis

Lėkštesnio pavadinimo sugalvoti nebegalėjau. Kad jau čia taip paplitęs tas ‘Twitter’, o ma kažko neina rašinėti ten viską kas kart, tai aš kažkaip apsireikšiu sau lengviausiu būdu- surašysiu mintis, kurios vat šiuo momentu šaus į galvą. Nu bet nesuprantu, kaip man taip prilenda visko, lyg ant kaktos būtų visiems tik ne man matomas užrašas ‘Įėjimas’, taip ir eina visi paliepti.

  • Kaip turėčiau suprasti va šitą savo tepeckionę?

aam

  • Įdomu, nuo pusės apelsino, gabalėlio varškės sūrio, pusės rauginto agurkėlio ir šokoladinės širdelės apsivemsiu ar ne?
  • Kiek galima iškentėti, nesiplovus galvos?
  • Ar gerai yra lipti per save, todėl, kad kitiems taip bus geriau?
  • Pagal vieną va tokią štai tokią 3 metų mergytę, mano nagų lako dangtelio paskirtis- indelis nuplauti teptuką nuo dažų.
  • Nuo tada, kai katinas įlipęs į savo alijošių vemalus, sugebėjo jais sutepti mano plaukus, jį vadinu ne kakaliuku, o vemaliuku.
  • Jei į subinę įkištume kamštį, tai šiktumėm per burnas ar per nosis?
  • Aš turiu juodaodę pusseserytę, ji davė man juodaodišką vardą- Santa :D

kamilyte

Faktas, viena iš topinių jos minčių. Pila vandenį ant popieriaus, ir rankute brūžina:

– Hey, nepilk vandeniuko, ant grindų pribėgs

– Nu tai ce kad spailvota būtų…

  • Pirmi metai, kai man vasario 16 rūpi labiau, nei vasario 14, džiugu.

P.S. Vemaliukas irgi pasipuošė, ir konkurse sugalvojo sudalyvauti :)

vemaliukas-2

Comments (1 080)

Mano duoklė Lietuvai.

Jau šiandien sudainavom Lietuvos himną,  paklausėm vėl naujai nuskambėjusią istoriją, apie Lietuvos nepriklausomybę.

Prieš keletą dienų, vieną iš nemigos naktų, sugalvojau savo manekenę aprengti:

lietuva

Va šita mano nekokybiška nuotrauka simbolizuoja:

  • Norą, kad Lietuvą ‘užsidėti’ galėtų ne tik baltas žmogus, kad mūsų plikieji žmogeliai, tartų ‘labas, svety, malonu’.
  • Kad šita statulėlė stovi pas mane, ir kad dar stovės kokį mėnesį.
  • Ši fotografija sako, kad man neramu, jog ji bus vienintelis prisiminimas, po kokių penkerių metų.
  • Kad dainuodama himną šiandien, gėdingai apsižliumbiau. Taip, gėdingai, nes kai kada atrodo, jog dažnas lietuvis už lietuvą yra tik tada, kai tribūnuose gali visa gerkle klykti ‘ŽAL – GI – RIS’. O čia, žliumbia skambant himnui..

Noriu parodyti dainą, žodžiai joje – Maironio, Muzika- Juozo Naujalio. Keista, Dzin laidos įrašų Youtubėj yra krūva, o šitos dainos radau tik keletą. Štai vienas kokybiškesnis, ir deja, tik vienas posmelis.

Puiki daina, gyvai ir su stipriais sopranais, skamba idealiai. Prisižadu sau, kad įrašą kadanors padarysiu, pati padainuosiu ją. Negaliu leisti numirti paprastam šedevrui.

Dar šia proga noriu prisiminti Kernagį. Nes, jį užmiršti- draudžiama. Niekada nepamiršiu, kai vaikystėje (kokioj čia vaikystėj, jaunystėj labiau) nemokėjau ištarti ‘kolorado vabalas’, bet taip džiaukdavaus dainuodama gražią, lietuvišką dainą.

P.S. Pabaigai norėjau įdėti Lietuvos himno- Tautiškos giesmės video, bet kažko tai radau tik klykimą ir spiegimą sporto halėse, ir keletą neskoningų bobų baubimų.

P.P.S Čia buvo atidarymas mano naujos temos. Stengsiuosi retkarčiai rašyti istorinėmis temomis, kurios dar neaprašytis internete.

Comments (1 125)

Namai namučiai.

Sėdėjau sėdėjau, iš karščio drebėjau

Į vieną į kitą aš šoną žiūrėjau.

Ką dar padaryti, ką dar užkabinti

Kaip dar savo urvą, smagiau pasipuošti.

Tai va, poetai mes ne kokie ;D Šiaip, ištikrųjų, apsidairiau, pasirodė, jog per daug nuobodūs namai. Yra keletas mielybių. Taigi, kad namuose būtų gera, jums reikės:

  • Mielo gyvūnioko.

Mano atveju- kačiukas. Namams priduoda gyvybės ir jaukumo, visada yra ką pamaigyti.

Kakaliukas

Kakaliukas

  • Smagių savo rankomis darytų darbelių. Visad malonu žiūrėti į savo darbą, norėti kažką pakeisti.

Mano atveju, buvo nupirkti trigubi rėmeliai, kurie tiesiog reikalavo būti užpildyti ;D Pasitelkėm piršteliu į darbą, ir laikui bėgant- jie nebetušti.

Šventąjąm apelsinui.

Šventąjam apelsinui.

Africa bamba yra gera daina :)

Africa bamba yra gera daina :)

Žemė.

Žemė.

  • Dar į lentinėles galima prisistatyti to, kas patinka. Kažkokių gražių, ar net kvepiančių dalykėlių, į kuriuos galima žiūrėti belaukiant, kol užsikraus puslapis (nu senas mano kompas ;D)
drugelis nori kavos žvakės.

drugelis nori kavos žvakės.

Kitam drugeliui, patinka burbulai!

Kitam drugeliui, patinka burbulai!

  • Atkapstyti kažką seno, malonaus ir įsimintino. Patalpinti kur nors namuose.

Aš radau daaaug klaviatūrų, kurias naudodavau solfedžio pamokoms. Oho kaip akordai byrėdavo iš burnos, ir natas lengviau rasdavau klaviatūroje, ne galvoje. Esmė tame, kad pamiršdavau tas savo paišeliones įsidėti, tad vos ne kiekvieną pamoką darydavaus naują. Visai gražių buvo :)

Šiukšlynas.

Šiukšlynas.

  • Labai įdomu yra žaisti su šviesomis ir šešėliais. Pasitelkti fantaziją.

Man gavosi štai kas. Guli vakare, ir ne į knygą, o į šitą žiūri ;D

Dangaus pabaiga.

Dangaus pabaiga.

Dar noriu padaryti:

  1. Kažką su užuolaidom. Jokių baltų dieninių.
  2. Apkrauti spintą.
  3. Padėlioti kur nors nuotraukų.
  4. Nusipirkti obuolinį aromatinį aliejų.
  5. Įsigyti naujų gėlių.
  6. Žodžiu galutinai apgriozdinti namus!

Comments (2 908)

Nevalgai mėsos??!

Visų pirma, už šitą įrašą neatsakau- turiu temperatūros, apsivalgiau zefyrų.

Na taip, kai kada erzina tas isteriškas žvilgsnis :) Dar, visiškai nesinori aiškintis, teisintis, kaip gi čia taip galima elgtis. Arba kai užsinori padejuoti, kad skauda galva, koją ar dar beleką, sužinai, jog būdas viskam išspręsti- ‘mėsos pavalgyk’.

Vieni tyčiojasi, kiti gaili, ką aš dabar padarysiu, gal jiem taip smagiau.

Pirmieji pietūs kartu. Pokalbis:

Turtuolis:

– Užsakysiu jums pačią geriausią antį.

– Aš nevalgau mėsos..

– Tu turbūt iš skurdžios šeimos..

***

Muzikantas:

– Eime, pavalgysime pas mane.

– Bet žinok, kad aš nevalgau mėsos.

– Taip(svajingai).. Ar įsivaizduoji kokius nuostabius garsus leidžia kiaulė.. o tas karvės mūū.. Tokią muziką žudyti nevalia.

***

Floristas:

– Štai ir atėjome, pagalvojau, kad mano naminiai kotletai, tau turėtų patikti :)

– Aš nevalgau mėsos..,- šitai išgirdęs vyrukas paraudonuoja, ir grūsdamas kotletus sau į burną niršta:

– Ak nevalgai! Žinai kiek tos, va šitos (rodo į kotletą) karvės mano gėlių suvalgė, kiek triušiai dobilėlių nugraužė, ir  IR kiek gėlyčių nukentėjo !!!?

***

Su ūkininku:

– Aš nevalgau mėsos..

– Kai sakai, nieko nevalgai? Tai kaip tu dar gyva?!

***

-Aš nevalgau mėsos..

– (išsišiepęs) Man antra porcija nepamaišys.

Comments (1 613)

Pastebėjai?

Dabar, tik ką, iš niekur nieko, visai netyčia, ne į temą, apėmė gera nuotaika. Iš karto reikia tuo pasinaudoti ;D

Tai va, ir kaip gi galima pamatyti, jog žmogui smagu? Tarkim- man. Apie ką kita galiu kalbėti?

  • Pradedu girti, nors kažkiek man patikusius žmonių rūbus, savybes, batus, auskarus ir t.t.
  • Užsinoriu olaus
  • Iš niekur nieko tam tikrais laiko tarpais nusikikenu
  • Užsinoriu kuo daugiau darbų padaryti, nes tuo momentu energija varva pro kraštus
  • Pradedu anekdotus kurti
  • Nenustygstu vietoje
  • Vaipausi prieš veidrodį (įsivaizduoju, jog pagražėjau)
  • Pasidažau lūpas savo brangiuoju, šlykščiu, raudonai vyšniavai neryškiu lūpų blizgesiu, ir toliau žiūriu į veidrodį
  • Siūlausi kuom nors padėti
  • Kartais užeina laimės traukuliai
  • Užlieja karvės dydžio aistra
  • Šypsausi elgetoms, atiduodu paskutiniuosius kelis litus iš kišenės (šiaip, gėdingai vengiu jų žvilgsnių)
  • Dar, dažnokai nesusivaldau, mestelti kandžią frazę nemėgstamoms personoms;D
  • Užsinoriu šokolado, atitinkamoms persononoms tenka jo parūpinti, arba eiti kartu jo pirkti
  • Būna parodau aplinkiniams, jog turiu gumos, ir leidžiu jiems tradiciškai ją išsidalinti (tam ją ir perku)
  • Atiduodu kam nors savo tušinuką, kuris būna toks patogus

Žodžiu smaginuosi kaip tik galima. Heh, kad visad taip pavyktų :)

Jei kas netyčia perskaitysit, tai gal pasidalinsit savo džiaugsmo protrūkiais? (‘patvarkau savo bobą’- negalioja )

Comments (653)

Žmogus žmogui.

Pagalvoju vis apie tą reikšmę. Pagrinde dominuoja pora variantų:

  • Man būtina turėti draugų/ meilių ir t.t..
  • Man žmonės nereikalingi, gyvenu sau. Kekšė tam kartui, ir viskai bėga toliau. Man tik kartais prireikia kito kūno.

Tikrai ne vieną žmogų žinau, kurie sakosi, jog kažko artimo jiems nereikia. Užtenka forumų, paskaityti, ar pažiūrėti filmą, papiešti. Pažystu merginą, kuriai yra 20+ metų, protinga ji, žavinga, išvaizdi, sumani, išmintinga ne pagal metus. Liūtas jos zodiako ženklas. Niekada nepasidavė kažkokiai kito žmogaus įtakai (na kai jau išvystė asmenybę), iki šiol be poros, užsiiminėja įdomia veikla… Kartais paklausiu, ar jai nieko netrūksta. Sakosi kol kas gerai.

O tai ko tada, kad ir pačiam artimiausiam pavyzdžiui- man taip nepavyksta? O gal ir jai tai nėra malonu, ji tiesiog idealiai sugeba vadovautis protu, jausmus atiduoda muzikai, piešimui, kinai bei literatūrai. Visada užsidega apie tai kalbėdama, o kai mesteli ‘vaje, koks gražus eina’ sakosi ‘man nei šilta, nei šalta, neįdomu’ arba apskritai nesako nieko. Pasijauti kažkoks silpnesnis, nuo kažko priklausomas.

Kartais tiesiog šlykštu matyti savo priklausomybę nuo kitų, bet kuriame žingsnyje. Kiek bendravime, tiek kažkokiame tinklaraštyje, forume, tame pačiame ‘skype’. Ar kas atkreips dėmesį, ar kažkam parūps, ar ir vėl tik pats sau liksi.

Dar tas posakis ‘Yra žmonės, žmogaus nėra’. Įdomu, kaip kas jį supranta.

Galvoju, kad žmogus žmogui, turėtų būti, o ne žmogus naikinti kitiems ar žmogus sau. Mes ne šiaip sau sukurti skirtingi. Ir žmogus žmogų turi palaikyti.

Čia rašė išgėrusi Rest, liūdi, kad neparašo toks.

Comments (776)

Kodėl man patinka senovė.

Įrašiukas šiaip, visiškai šiaip, nes noriu.

Senos dainos, senoviška apranga, seni peiliai, lovos, laikrodžiai, rėmeliai, seni papuošalai, seni batai, senos nuotraukos, senas menas ir t.t..

Ištikrųjų, pas mane net kompiuteris senas, o ką veikia dar.

Faktas, kad nereikia gyventi neprogresuojant, ir džiaugtis tuo ką turim. Apskritai absurdiškesnio posakio dar neišgirdau, už ‘džiaukis, kad iš viso kažką turi, kiti ir to neturi’. Nesamonė, niekada aš nesidžiaugsiu, kiek tik galėsiu išpešt, tiek iš pešiu iš aplinkos. Jei vadovautumėmės tuo posakiu, iki šiol džiaugtumėmės, kaip puiku mums urve šakneles graužti.

Apie senąsias vertybes, klausimas kažkiek tai skiriasi.

Tarkim kažkada čia buvau (senokai) tame dalyke ‘ŠMC’ na tipo šiuolaikinio meno centras. Ką aš ten pamačiau? Už save didesnį penį (nu pagalvojus, gal ir nieko). Menu mat jie tai vadina. Arba priteplioja visiškai beprasmį kelių spalvų darbą, ir sako tu tūpas žmogus, ne menininkas, nesupranti nieko. Ko aš nesuprantu? Man tai prilygsta meno ieškojimui mano pilkame megstinuke. Prasmę reikia sukurti, o ne bandyti ją išradinėti tuščioje vietoje. Vat todėl man ir patinka senesni dailininkai, tarkim kad ir romantizmo. Kažkodėl tada atrodo visi suprato, jog reikia ištikrųjų sukurti, o dabar labai sunku surasti kažką, nes mat ‘priimtina viskas’, galiu nors ir savo subinės atspaudą pardavinėti, šikimo menu vadinti.

Seni papuošalai man patinka dėl mano skonio, varis, lazuritas- labai gražu. Tie svarovskiai balažin ar gražūs.

Kas dėl dainų, muzikos.. Yra krūvos naujienų puslapių, o man taip gaila, kad visi pamiršta senas dainas, kiek jų nuostabių yra. Nežinau kodėl, bet didesnę simpatiją pajaučiu labai retam naujam kūriniui. Man atrodo reikia žiūrėji ir į naujoves, bet nepamiršti ir nuostabių senovių.

Kartais atrodo, kad šitas mūsų modernizmo amžius tiek primodernėjęs, kad gunasi valgai arbūzą, įdarytą obuoliais su druska ir aplietą šokoladu. Aplinkui pasibarsto kokoso drožlių, džiūvesėlių bei varlių kojelių. Kur dingo arbūzas? Su sėklom jis, neprinokęs, bet taip norėčiau.

Comments (1 152)

Senatvė. Eutanazija.

Nežinau, tik šiaip mano pamąstmai.

Man labai gražu, kai seni žmonės tapo, arba mokosi groti, ar kažką kuria, ar dirba sode ( ir po to duoda salotų :) )

Va parėjau namo šiandien, šiaip darbo diena buvo nelabai sėkminga, bet nudžiugino tai, kad ji baigėsi. Ėjau išsišiepusi, visiem kaip visada keista matyti linksmą žmogų, žiūrėju kaip į pamišėlę truputį. Ne esmė. Belipant į 3- čiąjį savo namo aukštą, pasigirdo senyvas ir turbūt ligotas, sunkiai sklindantis senelės balsas. Paprašė atrakinti jos namų duris :(

Kodėl aš galvoju, kad įteisinti eutanaziją Lietuvoje, būtų teisinga? O todėl, kad aš tikrai nenorėsiu, kad mane apsišikusią praustų mano vaikai ar kažkas kitas. Aš nenorėsiu suparalyžuota kažko prirakinti kartu. Ėjau šiandien patenkinta, ir pagalvojau, kad žmogus turi teisę palikti gyvųjų pasaulį, jis niekada neprivalo, bet gali. Nu gerai, pažiūrėkim iš kitos pusės. Žmogus gali būti depresijoj, neblaivaus proto, neatsakingai atimti sau gyvybę, arba kaip daug kas sako ‘ne pats sukūrė gyvybę, tai neturi teisės ją ir atimti’. Čia vėl gi, kiekvienas gali pasitarti su šeima ar artimaisiais, bet uždrausti, ir liepti gyventi.. Arba labai dažnas atvejis, kai daktarai mato jog žmogui labai mažai liko,  vistiek likus keliom savaitėm iki paskutiniosios, daro brangią, beprasmišką operaciją.

Ir apskritai, jei aš nieko artimo neturiu, jei neturiu jokių neįgyvendintų darbų, jei esu neįgalus dar kažkuo užsiimti, tai kodėl man negali leisti ramiai atsijungti nuo aparatų, kodėl daktaras negali man suleisti ‘mirties vaistukų’?

Faktas yra besimėgaujančių, jog jų pasirūpinimui skiriamas milžiniškas dėmesys, padejuoti gali.

Ir dar- artimieji. Iš karto žinau, kad jei mano tėvai ar mylimas žmogus atsigultų į ligos patalą, aš negyvenčiau, aš rūpinčiausi. O jei pati atsidurčiau, nenorėčiau leisti atimti kitiems gyvenimo. Gal ne tiek nesavanaudiškai, bet kiek nejautriai žiūriu į šitą reikalą.

Gyventi reikia arba įdomiai arba laimingai, reikia leisti atsisakyti (jei yra noras) skausmo.

Comments (441)

« Previous entries
Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Uždaryti
Eiti prie įrankių juostos