Namai namučiai.
Sėdėjau sėdėjau, iš karščio drebėjau
Į vieną į kitą aš šoną žiūrėjau.
Ką dar padaryti, ką dar užkabinti
Kaip dar savo urvą, smagiau pasipuošti.
Tai va, poetai mes ne kokie ;D Šiaip, ištikrųjų, apsidairiau, pasirodė, jog per daug nuobodūs namai. Yra keletas mielybių. Taigi, kad namuose būtų gera, jums reikės:
- Mielo gyvūnioko.
Mano atveju- kačiukas. Namams priduoda gyvybės ir jaukumo, visada yra ką pamaigyti.
- Smagių savo rankomis darytų darbelių. Visad malonu žiūrėti į savo darbą, norėti kažką pakeisti.
Mano atveju, buvo nupirkti trigubi rėmeliai, kurie tiesiog reikalavo būti užpildyti ;D Pasitelkėm piršteliu į darbą, ir laikui bėgant- jie nebetušti.
- Dar į lentinėles galima prisistatyti to, kas patinka. Kažkokių gražių, ar net kvepiančių dalykėlių, į kuriuos galima žiūrėti belaukiant, kol užsikraus puslapis (nu senas mano kompas ;D)
- Atkapstyti kažką seno, malonaus ir įsimintino. Patalpinti kur nors namuose.
Aš radau daaaug klaviatūrų, kurias naudodavau solfedžio pamokoms. Oho kaip akordai byrėdavo iš burnos, ir natas lengviau rasdavau klaviatūroje, ne galvoje. Esmė tame, kad pamiršdavau tas savo paišeliones įsidėti, tad vos ne kiekvieną pamoką darydavaus naują. Visai gražių buvo :)
- Labai įdomu yra žaisti su šviesomis ir šešėliais. Pasitelkti fantaziją.
Man gavosi štai kas. Guli vakare, ir ne į knygą, o į šitą žiūri ;D
Dar noriu padaryti:
- Kažką su užuolaidom. Jokių baltų dieninių.
- Apkrauti spintą.
- Padėlioti kur nors nuotraukų.
- Nusipirkti obuolinį aromatinį aliejų.
- Įsigyti naujų gėlių.
- Žodžiu galutinai apgriozdinti namus!
Mantas Said,
vasario 7, 2009 @ 8:25 pm
Kačiukas, miela :)
O dar kai užmurkia, tai iš viso pasaka.
benamis Said,
vasario 8, 2009 @ 2:43 pm
Labai šiltas įrašas. Tokis labai.
Geriausias punktas: apgriozdoti namus.
Labai nemėgstu namų, kur viskas turi lentynėles yra per daug švaru ir jautiesi kaip ligoninėje, kai nėra bent menkučio buitinio šiukšlyno. Aišku niekas neverčia gyventi būtent taip kaip aš tarp kalnų šiukšlių.
Labai graži foto, ta haliucinogeninė su dangaus pabaiga (kirčiuoti taip lyg turėtum rusišką akcentą).
O dėl solfedžio man visada tai būdavo vienas sunkiausių dalykų, bo susimaišai kaip tos natos viena palei kitą eina, nors ir intonuoji teisingai. Neveltui tris metus vienoj ir toj pačioj klasėj buvau paliktas, nes nu tas solfedis labai baisiai neįdomu. O kai pagalvoju, reikėjo mokytis…