Rest. Užsimiršęs pasaulis.

Beklausant šitą dainą, kurią išsitraukiau iš belekiek seno disko

ir ‘besimėgaujant’ grynu vermutu, kurį ‘labai mėgstu’, pagalvojau, kad taip man ir reikia, gi nuo limonadų ir visų kitų šlamštų celiulitas puola, juk aš tikrai turiu tuo patikėti, šitaip sakė truputį isteriškai nusiteikusi draugė.

Taigi va taip gi, nusprendžiau bent kažkokią nuomonę išreikšti apie tai,  kodėl vyrai man patinka labiau nei moterys. Truputį sunkoka rašyti, kai trejų metų mergytė su pas mane užsilikusiu sovietiniu drambliuku, rodo ‘žiulek, pucia’, bet nieko, prieš parašant šitą žodį, numoviau pėdkelnes, ir paleidau į lovos platybes. Rūpinasi dabar, kad žaisliukam būtų patogu.

Dabar į temą. Visų pirma labiau mėgstu vyrus, nes aš ‘female’. Galėčiau sakyti, jog savaime suprantama, bet mūs dvidešimt pirmąjame amžiuje, šitaip sakyti nebedera. Dar pliusas vyrams nuo manęs, už pasyvesnį panikavimą. Nu jau taip kartais pabosta ‘tu žinok, Saulė jau nebe su Rimu, ar įsivaizduoji? ‘ , ‘tu žinok, kai susipešė šiandien tos dvi, o apskritai, matei kai ana plaukus nusidažė?’ ir t.t.. Neesmė, kad pačios jos šukuosena kaip mano Vemaliuko apkandžiota gėlė. Kiek su vyrais būk, tiek jiem yra nusišikt, kokius naujus džinsus nusipirko kitas. Dar tas dalykas, kai sakai jog gersi olaus, pasižiūri isterišku žvilgsniu, ir tada, virsti nebe ‘šaunia su šauniais bateliais’, o ‘kažkokia kaimietė gerianti alų’. Nu blem aš jum sakau (tai yra sau), tikras įvykis :D. Dar vienas dalykas, didesnioji dalis moterų, ištisai galvoja kaip atrodo, kokia poza geriau sėdėti, ar kelti ‘koją ant kojos’, ar ne ir t.t.. Ko pas vyrus (nu bent tuos, kurie dar nesidažo) nelabai yra, tada ir pati pamirštu tokias nesamones. Beje, su vyrais ir veikla man patinka labiau, o ne ‘naguokime lakus vakarėlis’ ar ‘nudažyk man antakius, plaukus, blakstienas…’ ar galū gale ‘einam į parduotuvę’. Ar dažnas vyras įsivaizduja, ką reiškia eiti su (kaip dažna) neapsisprendėle į parduotuvę? :D Tai yra nueiti į parduotuvę šokolado, dvi valandas vaikščioti kosmose, apsvaigus nuo prasto vėdinimo, ir išeiti nieko nenusipirkus, nes ‘ai reik dietos laikytis’ :D

Žodžiu, myliu vyrus, kurių trūkumai man truputėlį rūpi ir yra matomi tik tada, kai su kokiu vienu rimčiau susidedu. Su vyrais lengviau, vadinasi gyventi lengviau.

Lėkštesnio pavadinimo sugalvoti nebegalėjau. Kad jau čia taip paplitęs tas ‘Twitter’, o ma kažko neina rašinėti ten viską kas kart, tai aš kažkaip apsireikšiu sau lengviausiu būdu- surašysiu mintis, kurios vat šiuo momentu šaus į galvą. Nu bet nesuprantu, kaip man taip prilenda visko, lyg ant kaktos būtų visiems tik ne man matomas užrašas ‘Įėjimas’, taip ir eina visi paliepti.

• Kaip turėčiau suprasti va šitą savo tepeckionę?

• Įdomu, nuo pusės apelsino, gabalėlio varškės sūrio, pusės rauginto agurkėlio ir šokoladinės širdelės apsivemsiu ar ne?
• Kiek galima iškentėti, nesiplovus galvos?
• Ar gerai yra lipti per save, todėl, kad kitiems taip bus geriau?
• Pagal vieną va tokią štai tokią 3 metų mergytę, mano nagų lako dangtelio paskirtis- indelis nuplauti teptuką nuo dažų.
• Nuo tada, kai katinas įlipęs į savo alijošių vemalus, sugebėjo jais sutepti mano plaukus, jį vadinu ne kakaliuku, o vemaliuku.
• Jei į subinę įkištume kamštį, tai šiktumėm per burnas ar per nosis?
• Aš turiu juodaodę pusseserytę, ji davė man juodaodišką vardą- Santa :D

Faktas, viena iš topinių jos minčių. Pila vandenį ant popieriaus, ir rankute brūžina:

– Hey, nepilk vandeniuko, ant grindų pribėgs

– Nu tai ce kad spailvota būtų…

• Pirmi metai, kai man vasario 16 rūpi labiau, nei vasario 14, džiugu.

P.S. Vemaliukas irgi pasipuošė, ir konkurse sugalvojo sudalyvauti :)