Rest. Užsimiršęs pasaulis.

Neįmanoma nepastebėti, kaip kiekvieną minutę, keičiasi supratimas apie viską. Padedant skoniu batams, baigiant skoniu viskiui.

Ištikrųjų šitą įrašą į Muzikos skiltį dedu, nes joje galėjau pasikeisti daugiausiai, joje daugiausiai veiklos buvo. Bandysiu atsekti, kaip vysčiausi. Faktas, kad tai tik man įdomu, bet nieko, kol prisimenu reik įamžint :]

• Pati pati vaikystė. Nežinau, kokie penkeri- šešeri (prieš tai dainuodavau tindi rindi riuškas). Naujas kiemas, ir šioks toks pradinis susižavėjimas muzika. Ištisas dainavimas darželyje ‘nišupči timnee, ja liubi svajee’, juk iki šiol rusų kalbos nemoku :) Iš kur ta muzika? Ogi iš tėvų, krikšto mamos, jie klauso- aš klausau. Dar sakydavau, jog toji Pugačiovos daina yra Šakiros (nu tikrai nežinau kaip jos abi rašosi, tai lietuvinu). Šakira juk kietesnė tuomet buvo. Nors bumas praėjęs prieš kokį trejetą metų.
• Dinamika, Butkutė, juk populiarios jos kažkada buvo- klausėm visi. Tele-bim-bam kasetė, dar Neringos, Karolinos kažkokios labai patikusi kasetė, kurią palikau darželyje. Nerealiai pykau ant auklėtojos, kad neprisiminė, neatidavė. Iki kokios antros klasės pykau.
• Toto Kutunjo plokštelė iš senelio, Pikaso kasetė, ir tikrai ne vienas italas, su savo plokštele. Pikaso kasetė- kietai, Toto- kai viena.
• Christina Aguilera, vienintelis jos diskas, ir iškarpų, plakatų rinkimas ;D Dabar dar turiu, krūvą, didelę krūvą jos iškarpų, gražiai suklijuotų, arba sudėtų į albumus. O plakatų kokio senumo. Šios dainininkėlės klausiau ilgokai, gal penkis metus. Po to dar labai mane mėgusi mergaite- klasiokė, padovanojo kitą jos diską. Užsileisdavau per maga ant trisdešimt, pasiimdavau iškarpose rastus dainos žodžius, ir klykdavau kartu. Po to garsą didinau iki keturiasdešimt aštuonių, irgi klykdavau. Visas dainas kurias turėjau, mintinai mokėjau. Vah, kaip gėda buvo, kai tėtis atėjo, valgyt pakviesti norėjo. Įsijautusi ten dainavau ;D Bet labai miela, gražių svajonių turėjau.

• Maiaštavimo metai. Pasidėję tryliktieji, keturiolika?’ Mama,aš noriu auskaro lūpoj’. Sukako keturiolika- auskaras lūpoj. Ar kas nors prisimena, kaip tai nešaunu kažkada buvo? Kaip visi žiūrėjo, iš užsienio gal tu? Mokykloje- ‘vaje, kas čia per satanistė’, kieme- ‘duok paliest’. Tai buvo pasaulio pagaiga, mieste į mane žiūrėjo visi iki vieno. Žodžiu akcija atrakcija. Ir muzika atitinkama:

Šitą dainą mėgau labiausiai :D :D

• Pradedam truputį vystytis. Metallica, dar ten kokie Korn, Guns N’ Roses, Radiohead, Kiss, Scorpions, eisi- dysi ;D (AC/DC), o jau Niravana ;D

Šitą gi solo prisiekiau, jog išmoksiu. Bet po kokių pus antrų metų, ji jau per lengva atrodė, taip ir liko. Aš ir dabar nieko preš šitą dainą paklausydi, gera ji.

Ištikrųjų, šitą laikotarpį myliu labiausiai, niekada nepamiršiu, kaip svajojau apie gitarą, ir kaip norėjau žemo balso, kad galėčiau dainuoti šitą dainą:

• Elitinamės. Joe Pass, Santana, Gary Moore, Tommy Emmanuel, Joe Satriani, Al di Meola, The Beatles, Pat Matheny, Jimi Hendrix, Barry White ir t.t..

• Pavargstam nuo sunkios muzikos, kurią reikia klausytis rimtai nusiteikus, kuri yra puikiausios hamonijos, joje instrumentai suderinti idealiai, ir kompozicijos perfect. Aplinka dar prideda depresiją. Štai mėgaujamės meditacine (vos ne) muzika, indiškom ‘mantras’ lai lai, Eva Cassidy (kurios labai gražus balsas, ir nesinori dar visiškai mesti iš play list’o), žodžiu liūdim kiek galim

• Na ir štai dabar, užsilikę to ir ano iš visur, prisideda ir kažkokios tai technologinės muzikos, mix remix, nedaug ištoje vietoje išprususi, bet projektų yra neblogų:

Žiūrėsim kur toliau nukeliausim.